Vingio parkas

Vingio parkas, įsikūręs visai netoli Vilniaus centro, yra didžiausias parkas mieste. Šiandien tai jauki laisvalaikio praleidimo vieta, tinkanti tiek ramiam, tiek aktyviam poilsiui. Be to, tai populiari koncertų ir masinių renginių vieta, tad parkas neretai skamba muzikos garsais ir šurmuliu.

Nors šiandien Vingio parkas spinduliuoja gyvybingumu ir gera nuotaika, jo istorija - gana dramatiška – čia įvyko ir asmeninės tragedijos, ir visuomeninės nelaimės.  XVI amžiuje čia stovėjo Mikalojaus Radvilos Juodojo dvaras. Tuomet Vingio parkas vadintas Radvilų Lukiškėmis. Radvila Juodasis ir jo sūnus Stanislovas – abu buvo labai religingi, tad didžiąją dalį Radvilų Lukiškių jie skyrė religinėms struktūroms: pirmiausia kalvinistams, vėliau – jėzuitams. Jėzuitai valdė teritoriją pakol ordino valdžia buvo likviduota. Per tą laiką jie pastatė 3 aukštų rūmus su mansardomis, ūkiniais pastatais ir daržais.

1773 metais Vilniaus vyskupas J. I. Masalskis perėmė visas žemes su pastatais ir įkūrė čia mokytojų seminariją. Tai buvo mokykla, turinti 200 vietų bendrabutį ir netgi žvėryną. Po vyskupo Masalskio mirties, dvaras buvo reorganizuotas ir keletą kartų perparduotas. Galiausiai, visą Vingio parko teritoriją kartu su rūmais įsigijo Rusijos caras Aleksandras I. 1812 metais, kuomet caro garbei buvo surengtas pokylis, architektas Mykolas Šulcas šventei sukonstravo dailią pavėsinę. Likus kelioms valandoms iki pokylio pradžios, pavėsinės stogas įgriuvo, suniokodamas visą planuoto pokylio vietą. Po šio atsitikimo, vargšas architektas, deja, buvo sugniuždytas ir, bijojęs būti apkaltintas bandymu nužudyti carą, iš karto nusiskandino. Nepaisant šios tragedijos, puota įvyko, o jos pabaigoje šventės dalyviai sužinojo naujieną – prie Vilniaus grėsmingai artėjo Napoleono kariuomenė. Vilnių pasiekusi prancūzų kariuomenė savo karo ligoninę įkūrė ne kur kitur, o tuose pačiuose rūmuose, tik neužilgo Vingio parko dvaras sudegė, nusinešdamas visų jame gulėjusių karo ligoninės pacientų gyvybes. Po gaisro caro valdžia nei kiek nesirūpino dvaro rekonstrukcija, tad 1885 metais buvo visiškai sunaikinti ir jo likučiai. Kiek vėliau, ant Neries upės kranto buvo pastatytas vasaros kurhauzas: su ūkiniais pastatais, mediniu paviljonu, milžinišku parku. Tai buvo šiandieninio parko užuomazgos – čia imti organizuoti pirmieji vieši šokių vakarai ir įvairūs pasirodymai. 1965 metais parkas buvo rekonstruotas ir pritaikytas masiniams viešiesiems renginiams, pastatyta garsioji Vingio parko estrada, žiūrovams paruošta 2 hektarų ploto aikštė.

Šiandien Vingio parke vyksta daugybė renginių. Turbūt svarbiausias - garsioji, Dainų šventė. Parke įsikūręs ir veikia Vilniaus universiteto botanikos sodas. Tai vienas didžiausių botanikos sodų Lietuvoje, tad jį aplankyti tikrai verta. Dar vienas dalykas, praturtinantis Vingio parką – tai karių kapinės. Tereikia tikėtis, jog triukšmingos šventės netrikdo šventos karių ramybės... Vingio parke lankytojai gali pasidžiaugti ne viena pramoga, papietauti vietinėje kavinukėje – bare. 2009 metais, Dainų šventės proga, parke buvo atidengta simbolinė skulptūra – „Vienybės medis“.

Apsilankymas Vingio parke – galimybė pabėgti nuo miesto triukšmo ir paprasčiausiai atsipalaiduoti natūralioje gamtos apsupty, slepiančioje daugybę įdomių istorijų.