Vilnius

Vilnius – Lietuvos sostinė, esanti pačiame Europos žemyno centre. Miestas įspūdingas tiek šlovinga istorija, tiek šiandiena, turtingas architektūriniu, kultūriniu paveldu, renginių ir pramogų pasiūla. Vilnius – sparčiausiai besivystanti sostinė Baltijos šalyse, ryžtingai siekianti tapti patraukliausiu politinės, ekonominės ir kultūrinės traukos centru Lietuvos kaimyninių šalių atžvilgiu. Kelyje link šio tikslo svarbus žingsnis buvo žengtas 2009, kai Vilnius tapo Europos kultūros sostine.

Pagrindiniai faktai

Vilnius – didžiausias  Lietuvos miestas, kuriame apytikriai gyvena 549.000 gyventojų. Tautinė gyventojų sudėtis tokia: 57,8% lietuvių, 18,7% lenkų, 14% rusų, 4% baltarusių, 0,5% - žydai ir 5% kitų tautybių žmonės. Vilniaus plotas – apytikriai 400 kv. km. 29,1% šios teritorijos apstatyta pastatais, 68,8% padengta žaluma, o 2,1% - vandenimis.

Istorija

Anot legendos, Vilniaus miesto istorija prasidėjo XIVa., kai Lietuvos Didysis kunigaikštis Gediminas susapnavo neapsakomai garsiai staugiantį geležinį vilką. Paprašęs žynio Lizdeikos išaiškinti sapną, buvo palieptas toje vietoje, kurioje jam susisapnavo geležinis vilkas, pastatyti miestą, mat jam lemta tapti didžiu ir plačiai žinomu visame pasaulyje. Gediminas paklausė žynio ir įkūrė miestą, dėl čia tekančios Vilnelės  pavadintą Vilniumi. Kai Vilnius buvo įkurtas, Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės sostinė iš Trakų buvo perkelta į naująjį miestą. Vilnius greitai tapo tikru tolerancijos centru kunigaikštystėje – čia kūrėsi, dirbo ir darniai gyveno žmonės, atvykę iš įvairiausių pasaulio kraštų. O kai 1579m. Lenkijos karalius Steponas Batoras Vilniuje atidarė universitetą, kosmopolitiškasis Vilnius tapo ir kultūros bei edukacijos centru.

Daugybę metų Vilniaus miesto gyvenimas buvo glaudžiai susietas su kaimyne Lenkija. Buvo laikai, kai lenkų kalba mieste buvo paskelbta oficialia „aukštesniojo visuomenės sluoksnio kalba“, kurią mokėjo ir kuria demonstratyviai bendravo visi, laikę save inteligentais.  1569m. Lietuvos kunigaikštystė, norėdama atsilaikyti prieš grėsmingus Rusijos puolimus, privalėjo su Lenkijos karalyste pasirašyti Liublino uniją ir sukurti Abiejų Tautų Respubliką. Tačiau ATR 1795m. tarpusavyje pasidalino Rusija, Austrija ir Prūsija. Vilniaus kraštas tuomet atiteko Rusijai. Viltis atkurti ATR atsirado, kai į kraštą 1812m. , lydimas armijos, atkeliavo Napoleonas, tačiau žymusis karžygys neįveikė Rusijos. Nors viltys atkurti Lietuvos – Lenkijos karalystę žlugo, tačiau tuo laikmečiu sujudo lietuvybės šalininkai. Aktyvūs, Vilniaus universitete dirbę, švietėjai – Simonas Stanevičius, Simonas Daukantas, ėmė gaivinti Vilniaus krašto žmonėse bebaigiantį išnykti lietuviškąjį identitetą. Deja, rusų represoriai 1831m. uždarė Vilniaus universitetą. Jis vėl ėmė veikti tik žlugus Rusijos imperijai 1917m. Taip susiklosčius aplinkybėms, Pirmojo pasaulinio karo metu Vilniuje lietuviškai kalbėjo mažiau kaip 3% gyventojų. 1920m. Vilniaus kraštą okupavo Lenkija, sostinė buvo perkelta į Kauną. 1939m. po pasauliui pragaištingo Molotovo-Ribentropo pakto pasirašymo, SSRS pasinaudojo Vilniaus kraštu kaip masalu – iškėlė Lietuvai sąlygą, kad Vilniaus kraštas jai bus grąžintas, jei ji į teritoriją įsileis SSRS karinius dalinius. Jei su šia sąlyga Lietuva nebūtų sutikusi, būtų įsivėlusi į pražūtingą konfliktą su SSRS. 1941- 43m.  Lietuvoje veikė naciai. Vilniuje jie įkūrė 2 getus. Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, Lietuva pateko į Sovietų sąjungą. Nors Sovietinės okupacijos periodas Lietuvoje buvo kupinas skaudžių išbandymų ir stagnacijos, 60-ųjų pradžioje Vilnius ėmė augti, laikui bėgant stiprėjo nacionalinio suvereniteto poreikis, pogrindyje skleidėsi lietuvybė. 1991m. SSRS žlugo ir Lietuva atgavo nepriklausomybę, o Vilnius iki šiol  demonstruoja visas geriausias istorinio miesto – lyderio savybes.

Vilnius šiandien

Šiandieninis Vilnius – modernus, ryškus Europos miestas. Tarptautinis Vilniaus oro uostas nuo miesto centro nutolęs vos 7 km, viena šalia kitos įsikūrusios traukinių ir autobusų stotys – visai šalia centro. lengvai pasiekiamos iš bet kurio Vilniaus rajono.

Vilniuje, be kita ko, netrūksta ir įdomių lankytinų vietų. Visų pirma, tai įspūdingas senamiestis, didžiausias (plotu) Rytų Europoje. Kadangi statytas jis buvo įvairiais laikotarpiais, šiandien jame galima pamatyti labai įvairią ir turtingą architektūrą: gotiką, renesansą, baroką, klasicizmą, net ir kai kurias modernizmo kryptis. Vilniaus senamiestis įtrauktas į UNESCO paveldo sąrašą. Be abejonės, būtina aplankyti Katedros aikštę, kurioje yra Katedra, laikrodžio bokštas, Valdovų rūmai ir paminklas kunigaikščiui Gediminui, Vilniaus miesto įkūrėjui. Nepatingėjusiems užlipti (ar pasikelti keltuvu) į šalimais esantį Gedimino kalną, atsivers nepaprastai graži miesto panorama bei bus puiki proga taip pat apsilankyti Gedimino bokšte įrengtame muziejuje. Pasigrožėti Vilniumi iš paukščio skrydžio galima ir TV bokšto kavinėje „Paukščių takas“ (165m aukštyje!).

Daugiausia turistų Vilniuje sutiksite Gedimino prospekte, Pilies, Didžiojoje ir Vokiečių gatvėse. Turistams patrauklus ir charizmatiškasis Užupis, mielai lankoma Vilniaus bastėja. Miesto svečius vilniečiai kviečia apsilankyti geriausiuose Lietuvos muziejuose: Nacionalinėje Dailės galerijoje, Nacionaliniame Lietuvos muziejuje, Genocido aukų muziejuje, Šiuolaikinio meno centre ir kt. - įvairovė patenkins daugelio interesus. Sostinėje netrūksta ir aktyvių pramogų pasirinkimo – nuo romantiško skrydžio oro balionu, iki pašėlusio „karo“, šaudantis dažais užtaisytais „pabūklais“.

Apie Vilnių kalbėti galima daug ir ilgai... Tai Europos kultūros sostinė 2009, Baltijos šalių verslo traukos centras, Europos vyrų krepšinio čempionato 2011 epicentras... Neveltui lietuviams yra gerai žinoma viena daina, kurioje skamba žodžiai: „Aš lauksiu prie Vilniaus, prie pasakų miesto...“

Videos: