Vilniaus rotušė

Pačiame Vilniaus miesto centre, dviejų žinomų miesto gatvių – Didžiosios ir Vokiečių – sankirtoje, šiandien vadinamoje Rotušės aikštėje, stovi beveik prieš 600 metų statyta Vilniaus miesto rotušė. Žinoma, rotušė nebuvo vienintelis XV a. statinys, tačiau ji svarbi tuo, jog čia visuomet vyko svarbūs visuomeniniai, kultūriniai bei politiniai renginiai.

Vilniaus rotušės istorija prasidėjo 1432 metais, kuomet ji buvo pirmą kartą paminėta oficialiuose šaltiniuose. 1387 metais Vilnius gavo miesto teises, o oficialiam miesto valdymo organui reikėjo įrengti administracines patalpas. Piliečių išrinktasis magistratas savo administraciją nutarė įkurdinti miesto rotušėje.

Tuo metu rotušėje buvo įrengtos ir konferencijų salės, paskirti posėdžių kambariai, veikė iždinė, archyvas, pirklių bendruomenės kambarys, funkcionavo svarstyklių patalpos, sandėliai. Rotušėje netgi buvo įrengtas kalėjimas. Anot kai kurių vėlesnių XVI amžiaus dokumentų, tuometinė Vilniaus rotušė buvo gotikinio stiliaus pastatas, turėjęs iškilų bokštą. Tiesa, gotikinio stiliaus rotušės pamatų griuvėsiai išliko iki šių dienų. Bėgant metams, miesto rotušę teko daugybę daugybę kartų rekonstruoti, tad išoriškai ji ne vieną kartą keitėsi. Nepaisant to, kad rotušę ne kartą siaubė tiek kitataučiai užpuolikai, tiek netyčiniai gaisrai, vilniečiai pastatą visad atstatydavo dar sumaniau ir atsakingiau, mat rotušė buvo laikoma svarbiausiu Vilniaus įvykių centru -  rotušės laikrodis buvo pagrindinis to meto orientyras Vilniuje, be to, rotušės varpai skelbdavo piliečiams apie gresiantį pavojų ar kitokius svarbius įvykius. 1749 metais medinis laikrodžio bokštas sudegė. Šiuokart atstatymo darbai buvo nesėkmingi – po 10 metų bokštas sugriuvo dėl nepakankamai stipraus pamato. Su juo sugriuvo ir viena rotušės dalis. Šį kartą atstatymo darbai buvo patikėti garsiam architektui L. S. Gucevičiui. Jis tuomet valdžiusiam Lietuvos-Lenkijos karaliui pateikė keletą rotušės atstatymo projektų, iš kurių ATR karalius išsirinko patį paprasčiausią. Naujasis statinys buvo baigtas 1799 metais, praėjus 1 metams po architekto L. S. Gucevičiaus mirties.

Šiandien Vilniaus rotušė yra kompaktiškas dviejų aukštų, harmoningų proporcijų pastatas. Jaukus interjeras kontrastuoja su monumentaliu rotušės eksterjeru. Pagrindiniame pastato fasade dominuojantys akcentai – 6 dorėninių kolonų portikas ir gana žemas trikampis frontonas. Langus, išdėstytus vienodais intervalais vienas nuo kito ant lygios rotušės sienos, puošia subtilūs klasicistiniai apvadai. Rotušė verta dėmesio ne vien dėl savo unikalios architektūros, bet ir dėl to, jog ji vis dar yra kultūrinių ir visuomeninių renginių traukos centras. Nuo 1995 metų čia rengiami įvairiausi projektai: koncertai, parodos, susitikimai, kūrybiniai vakarai ir išskirtiniai aukštuomenės pobūviai. Taigi, kuomet tik eisite pro Vilniaus rotušę, nepamirškite žvilgterėti į  jos  skelbimų lentą ir patikrinti, ar tikrai nepraleidžiate ko nors svarbaus, gal kokiame renginyje mielai sudalyvautumėte?