Varniai

Varniai – miestelis Žemaitijoje, Telšių rajone, kuriame gyvena vos 1.300 žmonių. Nors Varniai yra vienas mažiausių Lietuvos miestų, jis dažnai lankomas turistų dėl daugybės priežasčių. Miestas gali pasididžiuoti savo istorija, čia nuostabi natūralios gamtos apsuptis – vietovės priklauso Varnių regioniniam parkui, kasmet čia rengiamas minias sutraukiantis muzikos festivalis „Bliuzo naktys“, į kurį smagiai praleisti laiko, pasimėgauti  laukine gamta ir pasiklausyti kokybiškos muzikos suplūsta žmonės iš visos Lietuvos.

Istorija

Varnių istorija prasidėjo dar XIV amžiaus pradžioje, kuomet ant Varnelės upės kranto įsikūrė keletas gyvenviečių. Vos čia apsigyvenus žmonėms, gyvenvietes ėmė puldinėti kryžiuočiai, tačiau 1389 metais žemaičiai įveikė priešus, laimėjo, o Lietuvos Didysis kunigaikštis Vytautas po pergalės čia įkūrė vyskupystę.

Akivaizdu, jog Varnių pavadinimas kilo nuo Varnelės upelės, ant kurios kranto ir apsigyveno žmonės, tačiau kryžiuočių puldinėjimo metu vietovė buvo vadinama Medininkais. Oficialiai gyvenvietė gavo Varnių vardą tik XVI amžiaus gale. Po šito, XVII amžiuje Varniams suteiktos ir miesto teisės. XVI amžiuje Varniai neabejotinai buvo svarbiausias lietuvybės ir lietuviškos kultūros centras visoje Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Varniai buvo aktyvus visuomeniškumo židinys, kuriame veikė tokie didūs visuomenei nusipelnę veikėjai, kaip vyskupas Merkelis Giedraitis, istorikas Motiejus Strijkovskis, raštijos kūrėjas Mikalojus Daukša, poetas Antanas Baranuskas ir iškiliausias Žemaitijos vyskupas Motiejus Valančius, garbingas kovotojas prieš rusifikaciją ir katalikybės naikinimą, taip pat aktyvus uždraustos lietuviškos spaudos platinimo iniciatorius ir leidėjas. Tausojant ir saugant lietuvybę daug kuo nusipelnė ir vietos kunigų seminarija. Pastatytas 1623 metais, seminarijos pastatas išliko ir iki šių dienų. Dabar jame įsikūręs Žemaičių vyskupystės muziejus.

Šiandiena

Varniai garsūs Lūksto ežeru, kuris yra pats didžiausias ežeras Žemaitijos rajone. Tai vienintelis ežeras Lietuvoje, kur lankytojai gali seklumoje rasti gintaro gabalėlių. Be to, miesto svečiai čia, Varnių regioniniame parke, gali aplankyti ir porą įspūdingiausių Lietuvos kalvų – Šatriją ir Medvėgalį. Tie, kuriuos domina unikalūs architektūriniai statiniai, gali aplankyti ir apžiūrėti Požerės Kristaus Atsimainymo bažnyčią (1771), Pavandenės Šv. Onos bažnyčią (1802) bei kitas,   turtingas religiniais ir mitologiniais meno kūriniais. Na, o tie, kurie tikisi pramogų, kviečiami į kasmetinius festivalius: „Bliuzo naktis“, Rasos ir Joninių šventes bei tarptautinį baikerių festivalį. Turistai gali pasirinkti, kur nori apsistoti – jaukiuose kotedžuose ar poilsinėse stovyklavietėse. Miestas siūlo dviračių nuomos paslaugas, vandens dviračius, valčių nuomą, kanojas, nuomojamos netgi palapinės. Žmonės gali mėgautis žvejyba, važinėtis dviračiais, leisti vakarus kavinukėse ar tiesiog atsipalaiduoti ir užsimiršti stovyklavietėje, natūralios gamtos apsupty.

Kartais didžiausias turtas glūdi ne dideliuose, bet pačiuose mažiausiuose dalykuose. Varniai ir yra būtent tokia išimtis.  Atokiau nuo kelio įsikūrę Varniai savitumu traukia lankytojus ir kelia gyventojų pasididžiavimą.