Valdovų rūmai

2009 metai buvo labai svarbūs Lietuvai, nes ji šventė garbingą Lietuvos valstybingumo jubiliejų – 1009 metais pirmą kartą vokiečių rankraščiuose, Kvedlinburgo analuose,  buvo paminėtas Lietuvos vardas. Be to, 2009 metais Lietuvos sostinė Vilnius tapo ir Europos kultūros sostine. Siekiant paminėti šią svarbią progą, buvo suplanuota ir įgyvendinta daugybė įvairių projektų. Vienas iš svarbiausių – Lietuvos Valdovų rūmų, išdidžiai stovinčių pačioje Vilniaus širdyje, Katedros aikštėje – restauracija.

Lietuvos Valdovų rūmų istorija prasidėjo dar IV amžiuje, kuomet dabartinėje rūmų vietoje atsirado įtvirtinta medinė konstrukcija. 13 amžiuje konstrukcija pasikeitė – virto Žemutine Vilniaus pilimi. Ja naudojosi tokios istorinės asmenybės kaip Mindaugas, Gediminas, Vytautas. Daugelis LDK diduomenei svarbių įvykių - tiek asmeninių, tiek ir vlastybinės reikšmės (vestuvių ceremonijos, valstybės reikalų aptarimai ir pan.) vyko būtent čia.

Lietuvos didieji kunigaikščiai savo rezidencijas turėjo tiek Aukštutinėje, tiek Žemutinėje pilyje. XV a., kai į Žemutinę pilį įsikėlė gyventi didysis kunigaikštis Aleksandras Jogailaitis, pilį imta rekonstruoti renesansiniu stiliumi, tačiau vos tik šie darbai buvo baigti, 1530m. pilyje kilo gaisras. Po šios nelaimės pilies valdymo vairą perėmė Bona Sforca, Žygimanto Senojo žmona, kuri  įtakojo tolesnį pastato vystymąsį. Jos dėka, Žemutinė pilis galiausiai virto moderniais Europos rūmais. Profesionalūs ir garsūs italų bei lenkų architektai daug ir ilgai dirbo, norėdami įgyvendinti naująjį pilies projektą, tačiau pasiektas rezultatas buvo tikrai įspūdingas. Lietuvos ir Lenkijos bendros valstybės valdymo metu kunigaikščiai bandė konkuruoti su Maskva ir Švedija, todėl po 1610 metais įvykusio gaisro, rūmai buvo perstatyti šiaurietiškojo manierizmo stiliumi. 1620 metais pilis įgavo ankstyvąjį Italijos baroko stilių. XVI – XVII amžiai vadinami rūmų „aukso laikais" – čia įvykdavo labai daug svarbių istorinių įvykių: buvo atiduodama priesaika didžiajam kunigaikščiui, vykdomi teisingumo sprendimai, pasirašomi aktai ir sutartys, koreguojamas Lietuvos statutas ir pan. Iki Žygimanto Augusto laikų rūmai  didžiavosi turtinga biblioteka, neeilinėmis ginklų, šarvų, paveikslų bei medžioklės trofėjų kolekcijomis. Tačiau aukso laikotarpis baigėsi, kai tik į Lietuvą įsiveržė Rusijos vyriausybė. Rūmai buvo nugriauti, o visi turtai – išgrobstyti.

Išsamūs archeologiniai tyrinėjimai rūmuose pradėti tik 1987 metais. Nuo tada buvo iškasta maždaug 300,000 įvairių reliktų. Kai 2001 metais Lietuvos Vyriausybė sutiko atkurti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmus, jie buvo atstatyti jau 2009 metais ir šiuo metu tarsi simbolizuoja Lietuvos suverenitetą.  Ekskursijos į rūmus vis dar normaliai nevyksta, nes dėl susiklosčiusių finansinių aplinkybių rūmai dar pilnai neįrengti, tačiau tikimasi, kad Lietuvos Valdovų rūmų durys jau labai greitai bus kiekvienam atviros.