Telšiai

Telšiai, dar vadinami Žemaitijos sostine, įsikūrę šiaurės vakarų Lietuvoje.  Tai Telšių apskrities ir Telšių rajono savivaldybės centras. 16,4 km2 užimančio miesto plote gyvena beveik 30 000 žmonių . Telšiai išsidėstę ant 7 kalvų, tarp kurių įsirėžęs legendinis Masčio ežeras. Telšiai – lyg Lietuvos Roma. Vardą miestas gavo dėl mažos upelės Telšės, įtekančios į Masčio ežerą.

Istorija

Telšiai pirmą kartą paminėti 1450 metais istorinėse kronikose, tačiau vietovė buvo apgyvendinta jau XIV amžiuje. Pasak legendos, miestą įkūrė milžinas  didvyris Džiugas. Iš tiesų, Telšių atsiradimas susijęs su netoliese, Džiuginėnų piliakalnio pašlaitėje, buvusia gyvenviete. Archeologai ištyrė, jog žmonės į šiandieninių Telšių teritoriją persikėlė būtent nuo Džiuginėnų piliakalnio. Šitaip  atsirado ir legenda apie milžiną Džiugą.

Kai kurie istorikai teigia, jog miesto teises Telšiai gavo XVI amžiuje. XVII amžius buvo kultūrinio vystymosi pradžia mieste – čia atklydo ir apsistojo vienuoliai bernardinai. Būtent jų iniciatyva ant aukščiausios miesto kalvos buvo pastatyta nuostabi akmeninė bažnyčia, pavadinta Šv. Antano Paduviečio katedra. Po truputį besivystantį miestą 1710 metais ištiko katastrofa. Tai buvo netikėti, pražūtingi metai miestui ir jo gyventojams – miestą užpuolė Švedijos karinės pajėgos: buvo nugriauta daugybė pastatų, išplėštas miesto turtas, o baisiausia – per miestą nuvilnijo maras, nepagailėjęs beveik nei vieno. Laimei, Telšiai atsigavo greitai. Miestelis visą laiką turėjo prekybos privilegijas, todėl miestui gana greitai buvo antrą kartą suteiktos miesto teises. Pirmoji mokykla Telšiuose atidaryta 1798 metais. XIX amžius Telšiams buvo laikotarpis, kuomet miestas iš tiesų pradėjo klestėti. Jau XIX amžiaus pabaigoje  mieste buvo atidarytos tokios įstaigos kaip vaistinė, miestelio gaisrinė, teatras. 1907 metais Telšiai išgyveno siaubingą gaisrą, po kurio, vietoj sudegusių medinių namų, buvo pastatyti mūriniai. Lietuvos nepriklausomybės metais atsigavo kultūrinis gyvenimas ir švietimas – miestas tapo netgi Žemaitijos švietimo centru. Keletas gimnazijų, rabinų mokykla, profesinė mokykla, krašto muziejus „Alka“, choras, scenos menų draugija, biblioteka, viešasis universitetas, teatras, sporto klubas ir daug kitų kultūros ir mokslo židinių aktyviai veikė Telšiuose. 1926 metais mieste buvo įsteigta vyskupija, o po metų atidaryta Telšių kunigų seminarija. Taigi, pirmosios nepriklausomybės metais Telšių galia tik augo, miestas tvirtėjo, o 1935 metais jis buvo pripažintas vienu lyderiaujančių miestų Lietuvoje. Deja, sovietų okupacija ilgam įšaldė miesto ekonomiką. Pamažu atsigauti ji pradėjo tik šeštajame dešimtmetyje.

Telšiai šiandien

Telšiai – nuostabus miestas stulbinančios gamtos apsupty. Miesto centrinė dalis paskelbta urbanistikos paminklu. Nors Telšių apskritis ir yra mažiausia Lietuvoje, tačiau regionas lyderiauja pagal pagaminamos produkcijos eksportą. Jis netgi vadinamas „pienininkų“ ir „naftininkų“ žeme. Čia veikia keletas didžiausių Lietuvos verslo lyderių: „Žemaitijos pienas“, „TICHĖ“, „Vėtrūna“. Švietimo sistema Telšiuose yra taip pat pavyzdinė tokio masto miesteliui. Čia – net 3 gimnazijos, 4 pagrindinės mokyklos, meno mokyklos, 4 aukštojo mokslo institucijos. Telšiai vis dar yra vyskupijos centras. Labai ryški miesto religinė vienybė, nes būtent čia, Telšių kunigų seminarijoje, ruošiami dvasininkai, čia stovi nuostabi Šv. Antano Paduviečio katedra, pritraukianti maldininkus iš viso regiono, čia buvo pastatytas bernardinų vienuolynas.

Telšių gyventojai didžiuojasi gyvendami Žemaitijos sostinėje. Tikri žemaičiai turi specialius, unikalius Žemaičio pasus. Istoriškai Žemaitijos regionas visuomet išsiskyrė iš Lietuvos savo tradicijomis, žmonių charakterio bruožais bei jų išskirtine kalba.

Kuomet atvyksite į Telšius, privalėsite aplankyti keletą įdomių vietų. Pirmiausia - Žemaičių muziejus „Alka“, kuriame – regiono istoriją pasakojanti ekspozicija. Ant Masčio ežero kranto – Žemaitijos kaimo muziejus. 2011 m. Masčio ežero pakrantėje įkurtas skulptūrų parkas. Netoli Telšių, Rainių kaime, stovi Rainių koplyčia, primenanti tragiškus amžiaus įvykius. 1941 – aisiais Rainių miškuose buvo siaubingai nukankinti ir nužudyti 76 politiniai kaliniai. Būtent jiems 1991 metais buvo pastatyta 25 metrų aukščio Rainių Kančios koplyčia bei įkurtas Rainių memorialas. Turistų mielai lankoma yra Alfredo Jonušo žemaitiška-japoniška-kiniška sodyba – muziejus, atrodanti lyg tikra mini Japonijos sala. Eksponatai ir kūrybingai šeiminiko sukurta sodybos aplinka stebina kiekvieną lankytoją, net pačius japonus! Telšių miestas ir jo aplinkinės vietovės apdovanoti gausybe piliakalnių, dvarais ir regioninio parko grožiu.

Spalvinga Telšių žemė išaugino daugybę talentingų žmonių, puikiai žinomų šiandien – garsių muzikantų (Jurga Šeduikytė), aktorių (Nijolė Narmontaitė), istorikų (Alfredas Bumblauskas), politikų (Rolandas Paksas). Niekas nežino, kiek Telšiuose užgimusių žvaigždžių taps nacionalinio ar net tarptautinio pripažinimo asmenybėmis. Faktas vienas – Telšių miestas – nuostabi vieta gimti, augti ir žinoma – gyventi.