Šv. Jono krikštytojo bažnyčia

Daugiausiai dėmesio sulaukianti bažnyčia Plungės senamiestyje yra neo-romaninė, dvibokštė Šv. Jono krikštytojo bažnyčia, Plungėje ir jos apylinkėse turinti didžiulę reikšmę.

Šv. Jono krikštytojo bažnyčios istorija prasidėjo antrojoje XVIII a. pusėje, kai jos vietoje iškilo medinė bažnyčia – dabartinės Šv. Jono krikštytojo bažnyčios pirmtakė. Po daugiau nei pusės amžiaus grafai Zubovai, norėdam išplėsti Šv. Jono krikštytojo bažnyčią, inicijavo varpinės bei  koplytėlės šalia buvusiose „Visų šventųjų“ kapinėse statybas. Bažnyčia tapo savotišku visuomeniniu centru, kur vykdavo visuomenės susirinkimai ir net burdavosi sukilimų organizatoriai.

Naujos, mūrinės bažnyčios projektas buvo parengtas tik 1902m. Ją  statyti buvo ketinta greta senosios. Naujosios bažnyčios statybos buvo baigtos 1933m. ir jau po metų šalia buvusios medinukės neliko nė pėdsako – visos liekanos buvo išvežtos. Po pastatymo Šv. Jono krikštytojo bažnyčia trejus metus veikė be jokių nesklandumų. Tuomet 1936m. varpinėje įsiplieskė gaisras - ji buvo stipriai apgadinta, netl buvo svarstoma ją visiškai nugriauti, bet, laimei, valdininkija nutarė ją  rekonstruoti. 1939m., plečiant bažnyčią, prie jos buvo pristatytas mūrinis parapijos namas, sėkmingai stovintis iki mūsų dienų.

Šiandieną 25 m aukščio Plungės bažnyčia reprezentuoja tipinį dvibokštės neo-romaninės bazilikos stilių. Bokštus sudaro 3 platformos, užsibaigiančios trikampiais stogų kraigais. Tarp bokštų trikampiame - apvalus stilizuotas langas, dar vadinamas rože. Bazilikos ilgis – 67 m, o plotis 42 m.

2009m. Plungė buvo tituluota Lietuvos kultūros sostine. Mieste visus metus vyko kultūriniai turizmo renginiai, supažindinę miesto svečius ir vietinius gyventojus su Plungės savitumu. Šv. Jono krikštytojo bažnyčia - vienas gražiausių Plungės miesto kultūros perlų, ne tik suteikiantis miestui savitumo, bet ir per šventes ar įvairius renginius draugėn suburiantis miesto gyventojus.