Šiluva

Šiluva yra mažas, 1.300 gyventojų turintis miestelis Raseinių rajone. Tai vienas iš penkių Europos miestų, kuriuose oficialiai pripažintas Šv. Mergelės Marijos apsireiškimas. Mieste dažnai lankosi piligrimai. Kiekvienų metų rugsėjo pradžioje Šiluvoje vyksta didžiausi atlaidai. Piligrimų kelionė pėsčiomis į Šiluvos atlaidus virto tradicija. Ir net tokie tolimi atstumai kaip 70 ir daugiau kilometrų negąsdina nė vieno tikinčiojo.

Ankstyviausi įrašai apie Šiluvą siekia 1457 metus, kai buvo statoma Šv. Mergelės Marijos nekaltojo prasidėjimo bažnyčia. Vietinis dvarininkas Gedgaudas pastatė šią bažnyčią ir pakabino joje Šv. Mergelės Marijos paveikslą. XVI amžiuje kraštą pasiekė kalvinizmo pradininkai. Dėl to, jog bažnyčia pritraukdavo piligrimus iš tolimiausių kraštų, tokių kaip Prūsija, kur tuo metu vyravo protestantizmas, kilo daug nesutarimų ir gražioji bažnyčia buvo sugriauta. 1622m. katalikams buvo duotas leidimas pasistatyti medinę bažnyčią. Žmonės ėmė lankyti pamaldas ir atlikinėti religinius ritualus naujai pastatytoje Šiluvos bažnyčioje.

Tuo metu vadovavusi caro valdžia norėjo pastatyti ortodoksų cerkvę tiesiai priešais mažąją Šiluvos bažnyčią, tačiau jų pastangos nuėjo perniek, nes vietos kunigas nupirko visas šalia bažnyčios esančias žemes ir pastatė jose Šv. Mergelės Marijos statulą (ją parsigabeno iš Sankt Peterburgo). Sovietai pakeitė tik vieną statulą miesto centrinėje aikštėje, tačiau jau daug vėliau. 1981m. pabaigoje Lietuva buvo patikėta palaimintos skaisčiosios Mergelės Marijos Tyrosios Širdies kardinolui Vincentui Sladkevičiui ir seimo ministrui pirmininkui V. Landsbergiui. Po dviejų metų Šiluva tapo dar labiau žinoma, nes popiežius Jonas Paulius II-asis apsilankė ir meldėsi apsireiškimo koplyčioje Šiluvoje. Šiluvos bažnyčia simbolizuoja palaimintosios skaisčiosios Mergelės Marijos gimimo baziliką. Garbingą mažosios bazilikos vardą bažnyčiai suteikė pats popiežius Jonas Paulius II-asis.