Šiaulių katedra

Šiaulių katedra yra viena iš lankomiausių piligrimų maldos namų Lietuvoje. Nėra ko stebėtis: katedra įsikūrusi netoli nuo pagrindinio piligrimų traukos centro – Kryžių kalno. Piligrimai atvyksta į katedrą atlikti išpažinties po kelionės į Kryžių kalną arba atvirkščiai – prieš keliaudami į Kryžių kalną pėsčiomis (11,5 km.)

Yra daug skirtingų legendų, pasakojančių, kodėl katedros statyboms buvo pasirinkta ši vieta. Viena populiariausių legendų sako, kad šioje vietoje senų senovėje nutarė pailsėti jautis, kuris, prigulęs ir užmigęs, taip niekada ir nepabudo, o vėjas užnešė jį smėliu ir žemėmis, suformavęs iškilią kalvą, kuri pasirodė patraukli statyboms.

Pirmoji medinė Šiaulių katedros versija buvo pastatyta 1445m. žemaičio Kęsgailos. XVII a. čia buvo pastatyta nauja mūrinė bažnyčia ir pavadinta Šv. Petro ir Povilo bažnyčia. 1997m. popiežius Jonas Paulius II-asis jai suteikė katedros statusą. Statybos tiksliai atspindėjo to meto architektūrines tendencijas. Iki pat šių dienų katedra geriausiai atspindi Renesanso epochos architektūrą Lietuvoje. Kaip anksčiau, taip ir dabar katedra atrodo kaip masyvus gynybinis pastatas, turintis originalių architektūrinių elementų. Bažnyčios lobiai traukė daugybę plėšikų, todėl ją reikėjo ypatingai saugoti. Šv. Petro ir Povilo bažnyčia nuo kitų bažnyčių skyrėsi tuo, kad turėjo mechaninį laikrodį ant paradinio bokšto. Tuo metu tokio tipo laikrodžiai buvo retas reiškinys Lietuvoje. Tačiau 1880 m. žaibas trenkė į bokštą ir sunaikino garsųjį laikrodį. Didžiausią žalą, deja, bažnyčiai padarė žmogus, o ne gamtos jėgos. Per abu pasaulinius karus bažnyčia buvo niokojama daugybę kartų. Tai buvo tikras mūšis – bažnyčia buvo deginta, plėšta... 1944 m. pastatas atrodė apgailėtinai, bet bėgant metams čia buvo vykdomi rekonstrukcijos darbai ir dabar bažnyčia vėl graži.

Nepaisant galybės pokyčių, atliekant rekonstrukcijos darbus katedros viduje ir išorėje, katedra nepaliauja stebinti lankytojų savo grožiu. Nava ir klebonija yra išpuoštos cilindrinėmis arkomis ir nerviūromis. Zakristijos durys puoštos renesanso epochos detalėmis. Pagrindinis altorius buvo pastatytas 1975 m. ir dekoruotas neo baroko stiliaus formomis. Eksterjeras taip pat yra ypatingas. Ant pietinio katedros fasado puikuojasi saulės laikrodis, kuris, pasak istorinių šaltinių, yra vienas seniausių saulės laikrodžių Lietuvoje. Šiaulių katedros kiemo vartai yra vieninteliai tokio tipo vartai išlikę Lietuvoje, su gynybiniais bokšteliais vartų struktūroje.

Kiekvienų metų paskutinis liepos sekmadienis yra be galo reikšminga diena piligrimams. Žmonės pėsčiomis keliauja į Kryžių kalną, giedodami giesmes ir kalbėdami rožančių. Taip pat yra išlikusi graži tradicija kasmet per tarptautinę Gyvenimo dieną ir Vaikų gynimo dieną į Kryžių kalną nešti kryžių. Šiaulių katedra jungia tris svarbias dimensijas: religiją, meną ir socialinį gyvenimą.