Senovinės bitininkystės muziejus

Pasak mokslininkų, pirmieji žmonijos religiniai kultai  buvo gamta ir įvairūs jos reiškiniai. Buvo manyta, kad gyvūnai, augalai ir gamtos jėgos - už žmogų pranašesnės galios, kurios buvo garbinamos iš baimės ir negalėjimo jų paaiškinti. Lietuviai ilgiausiai iš visų Europoje gyvenusių tautų praktikavo pagonybę. Nenuostabu, kad anksčiau garbinti objektai lietuvių pasąmonėje reikšmingi išliko iki šių dienų. Ypatingai garbintas lietuvių pagonių kultas buvo bitės. Šventais laikyti netgi medžiai, kuriuose jos gyveno. Aukštaitijos nacionaliniame parke yra įsikūręs Senovinės bitininkystės muziejus, kuriame galima iš arčiau susipažinti su bitėmis, jų gyvenimu ir paginškuoju kultu.

Muziejus buvo įkurtas 1984m.,  Stripeikių kaime, šiaurės rytų Lietuvoje. Muziejaus įkūrėjas Bronius Kazlas ilgai dirbo, kad sukurtų šią išskirtinę kolekciją, geriausiai atspindinčią bitininkystės Lietuvoje tradicijas, mitologiją ir istoriją. Senovinės bitininkystės muziejaus ekspozicija užima šešis pastatus ir gana didelę erdvę kieme. Daugiau kaip 500 eksponatų laikomi tiek viduje, tiek lauke. Kadangi muziejus įsikūręs ant Tauragno upės kranto, skulptūrų parkas puikiai dera su gamta, tarsi atkurdamas ypatingą senovės bitininkų pasaulį. Kai kuriose ąžuolinėse skulptūrose, išdrožtose folkloristo A. Patiejūno, įrengti tikri aviliai, kuriuose gyvena bitės.

Paroda apie bitininkystę atskleidžia daugybę istorinių ir mitologinių faktų. Lankytojams pasakojama, kaip bitininkai saugoję bites nuo meškų, pristatomi XV-XX a. iš kelmų gaminti aviliai, eksponuojami aviliai stiklinėmis sienomis, pro kurias galima stebėti viduje verdantį bitelių gyvenimą. Lietuvos pagonių bičių dievų Babilo ir Austėjos statulos muziejaus teritorijoje buvo pastatytos kaip bitininkystės muziejaus dvasios saugotojos. Pastatuose saugomi bitininkų įrankiai, nuotraukos, įvairių rūšių aviliai ir kiti įdomūs bitininkų rakandai, lankytojai supažindinami su augalais, iš kurių žiedų bitės renka nektarą. Muziejaus pakraštyje stovi milžiniškos ąžuolinės skulptūros, iliustruojančios senovės lietuvių, indų, indėnų ir egiptiečių bitininkų mitus.

Naminė, medų nešanti bitelė lietuvių laikoma draugystės simboliu. Netgi žodžio „draugas“ sinonimas „bičiulis“ yra perdarytas iš žodžio „bitė“. Senovės bitininkystės muziejuje saugomi net ir tarptautinę politinę reikšmę turintys  eksponatai – išradinga draugystę simbolizuojanti Ukrainos prezidento Viktoro Juščenkos dovana Valdui Adamkui -  3  bičių aviliai ir, žinoma, 3 „prezidentinės“ bičių šeimos.

Svečiai muziejuje laukiami kasmet nuo gegužės iki spalio. Vietinis muziejaus tarnautojas lydi svečius, pasakoja ir aiškina daugelį dalykų tam, kad ekskursija būtų kuo informatyvesnė, įdomesnė ir įsimintinesnė. Kiekvienų metų rugpjūčio 15-ąją čia vyksta linksma „Medkopio šventė“, kitaip dar vadinama duonos ir medaus švente, kur žmonės gali mėgautis šviežaus medaus skoniu, klausytis vietos muzikantų, senovės mitų ir legendų. Visi čia susirinkę gali įsigyti medaus, sulaukti patarimų iš profesionalių žolininkų ir mėgautis bitininkų pramogomis.
Muziejus atviras gegužės – spalio mėnesiais nuo antradienio iki sekmadienio 10:00 – 19:00.