Rainių memorialas

Rainių kaimelis įsikūręs už 3 kilometrų nuo Telšių. Šios vietovės istorija paženklinta keletu kraupių įvykių, todėl čia pastatytas Rainių memorialas - atminimo koplyčia, kurioje saugomi įvairūs kadaise čia įvykdytų baisybių reliktai bei įvykius liudijantys  dokumentai.

Teisės aktuose deklaruojama, jog karo nusikaltimams netaikomas senaties įstatymas. Vienas pagrindinių Rainių memorialo statybos tikslų ir buvo išreikšti viltį, kad visi nusikaltėliai, kada nors padarę tokio pobūdžio nusikaltimus, susilauks atpildo.

Telšių rajone vykusių žudynių istorija prasidėjo 1941 metų birželį, kuomet sovietų okupantai pajuto nacistinių karinių pajėgų grėsmę. Suprasdami savo beviltišką padėtį, jie pradėjo trauktis iš Lietuvos dar prieš ateinant vokiečiams. Chaosas ir panika, apėmę sovietų jėgas ir jų bendražygius, plito itin greitai. Šis desperatiškas traukimasis Lietuvos istorijoje paliko keletą skausmingų randų.

Tų pačių metų pavasarį Telšiuose sovietai buvo atidarę kalėjimą, kuriame  laikydavo politinius kalinius. Šie „politiniai kaliniai“ buvo ne kas kitas, o lietuviai vyrai, kaip nors išreikškę savo patriotiškumą. Šiame sovietiniame kalėjime be jokių priežasčių buvo nukankinta daugybė nekaltų lietuvių. Žiaurumo viršūnę sovietai pasiekė 1941 metų birželio 24 dieną. Jie išsirinko 76 „blogiausius“ kalinius ir atvežė juos į Rainių miškelį, kur jų jau laukė iš anksto iškasti 4-ių gilūs grioviai. Prisidengdami miško tankme, tamsa ir sunkvežimių motorų riaumojimu, saugomi sunkiąja artilerija ginkluotų kareivių, sovietai pradėjo žiaurias skerdynes, kurių nežmoniškumo mastas niekaip ir niekada negalės būti suvoktas ir pateisintas.

Egzekucija buvo pradėta vidurnaktį ir baigta tik prieš auštant. Idant patenkintų savo nenormalius įnorius ir iškreiptas fantazijas, sovietai pačiais siaubingiausiais būdais kankino į mišką atvežtus vyrus. Protu nesuvokiama, kaip žmogus taip gali pasielgti su tokiu pat žmogumi, kaip jis... Silpnesnių nervų žmonėms kito paragrafo skaityti nerekomenduojama.

Praėjus keletui dienų po slapta atliktų kankinimų, vietiniai netikėtai atrado pilnas sumaitotų kūnų tranšėjas. Iškeltų kūnų atpažinimas ir sužalojimų identifikacija atskleidė siaubingą žudynių chronologiją. Dar vyrams esant gyviems, sovietai nudyrė jiems odą, sulaužė kaulus, išlupo akis, nupjovė nosis, ausis, intymias kūno dalis, nuplikė verdančiu vandeniu, degino ugnyje, purtė elektros srove, daužė lazdomis. Dauguma lavonų kaukolių buvo sutrupintos. Kai kuriems, vis dar buvusiems gyviems, buvo išmaišytos ar subadytos smegenys. Sovietai šiuos žmones ne tik nužudė siaubingiausiu įsivaizduojamu būdu, bet ir kraupiai iš jų išsityčiojo. Tragizmą sustiprina ir tai, kad šiai egzekucijai sovietai neturėjo jokio pagrindo – tai buvo tiesiog iškrypėliškų užmačių patenkinimas.

Šiandien gyvas tebėra vienintelis įvykių liudininkas - Petras Raslanas, žudynių organizatorius ir vadovas, gyvenantis Rusijoje. Šiam nusikaltėliui Rusija nesutinka skirti jo užsitarnautos bausmės – kalėjimo iki gyvos galvos, bet kad ir kaip būtų, anksčiau ar vėliau žudikas turės stoti prieš Dievo teismą.

Neretai pro šalį vykstantys žmonės bent trumpam užsuka į Rainius pagerbti žuvusiųjų  - Rainių memorialas yra vienas pagrindinių paminklų kovotojams už laisvę ir Lietuvos patriotams, dėl tėvynės paaukojusiems gyvybes.