Plokštinės raketų bazė

1960m. daugiau kaip 10.000 sovietų kareivių Žemaitijos Nacionaliniame parke ėmė vykdyti slaptą užduotį, trukusią apie 2 metus. Jie statė slaptą branduolinių ginklų bazę. Statyboms buvo pasirinktas miškas, atokiau nuo kelio, netoli Plungės. Tai buvo viena didžiausių karinių Sovietų paslapčių, kurią amerikiečiai išsiaiškino tik 1978 m.

Plokštinės raketų bazė ėmė veikti po trijų metų nuo įkūrimo ir turėjo keturis bunkerius, kuriuose buvo laikomos R- 12 U/ SS-4 tipo raketos.

Kareiviai bunkerius iškasė savo rankomis, darbui nenaudodami jokių sudėtingų mechanizmų. Darbai vyko nepertraukiamai, pamainomis -  ir dieną, ir naktį.  Plokštinės raketų bazėje laikytos raketos buvo pavojingi vidutinio nuotolio branduoliniai ginklai. Raketos svėrė daugiau kaip po 40 tonų, o kiekvienas užtaisas, savo ruožtu - dar apie 1.500 kg. Šios „paviršius-paviršius“ klasės raketos veikė truputį mažiau kaip 2.500 km spinduliu. Visas raketų bazės kompleksas buvo pavadintas „Dauguva“.

Plokštinės raketų bazė buvo uždaryta po 12 metų nuo pastatymo. Iš tiesų, tuomet apie tokias operacijas tykiame Žemaitijos miške niekas nebūtų nė pagalvojęs. Taip pat ir šiandien – lankytojai sunkiai įsivaizduoja buvusią šios raketų bazės grėsmę. Plokštinės raketų paleidimo bazėje iki šių dienų išlikęs didžiulis bauginantis tunelių tinklas, tai pat – 27m ir 34m gylio šachtos.

Šiandien žinoma, kad buvusioje raketų bazėje, nebuvo įdiegtos jokios priešpaleidiminės atsargumo priemonės, todėl tiek bazėje dirbantiems, tiek nieko neįtariantiems aplinkiniams gyventojams, nuolatos grėsė didžiulis pavojus. Laimei, iš Plokštinės jokios raketos taip niekad ir nebuvo paleistos, o kokios siaubingos pasekmės galėjo ištikti vietovę, liko paslaptis. Šiuo metu galima aplankyti Militarizmo muziejų, įsikūrusį Plokštinės raketų paleidimo bazėje, ir pamėginti atsakyti sau į klausimą: „O kas būtų, jeigu būtų...“