Panevėžys

Panevėžys (plotas - 50km2) – penktas pagal dydį miestas Lietuvoje, Aukštaitijoje, kuriame, remiantis 2010m. duomenimis, gyvena beveik 112.000 gyventojų. Panevėžys – žymi pusiaukelę tarp dviejų sostinių – Vilniaus ir Rygos ir yra lengvai pasiekiamas važiuojant Via Baltica greitkeliu, jungiančiu miestą su vakarų ir šiaurųs šalimis. Panevėžio vardas kilo nuo pro miestą pratekančios upės Nevėžio pavadinimo. Panevėžys yra vienas svarbiausių Lietuvos pramonės centrų.

Istorija

2003m. Panevėžys švenčia 500-ąjį savo gimtadienį, mat 1503m. LDK didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Aleksandras žemių tarp Lėvens ir Nevėžio dovanojimo rašte, skirto Ramygalos klebonui, pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose pamini Panevėžio vardą.

Tuomet tose žemėse (dabartinio miesto centre),  buvo pastatyta ir pirmoji medinė miesto bažnytėlė. Bėgant metams, ją pakeitė mūrine –  šiandien miestą puošianti Šventų Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia. XVI a. Panevėžys suklestėjo kaip žemės ūkio, amatų ir smuklių miestas (neveltui Panevėžyje veikė spirito varykla!), imta statyti naująją miesto dalį. Naujasis Panevėžys greitai pralenkė senąjį, iki XIXa. Net 16 kartų padidino ekonominę miesto galią ir tapo pripažintu Lietuvos gamybinės pramonės centru.

Panevėžys šiandien

Panevėžiečiai savo miestą vadina malūnų miestu, nes būtent malūnų čia niekad netrūko ir netrūksta. Centrinė miesto aikštė  - Laisvės aikštė yra visai šalia vienos gražiausių ir lankomiausių Panevėžio vietų – Senvagės. Prie Senvagės nuėję žmonės atsipalaiduoja, pailsi, pasigroži gamta, dailiais tilteliais ir mąsliomis meninškomis skulptūromis pakrantėse. Mieste taip pat akį traukia 3 esančių bažnyčių architektūra, Panevėžio svečius domina Panevėžio Kraštotyros muziejus, meno ir fotografijos galerijos ”Dailės galerija”, “Galerija XX”, “Galerija 2-asis aukštas ”, “A galerija”, meninio stiklo galerija “Glassremis”. Pastaraisiais metais Panevėžys garsėja tuo, kad “išaugina” daug gabių žmonių – ypač menininkų ir sportininkų. Žymiausi Panevėžyje sportinę karjerą pradėję Lietuvos sportininkai- Arvydas Sabonis, Virgilijus Alekna, Simona Krupeckaitė ir Diana Žiliūtė. Garsusis Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatras užaugino ne vieną žymų aktorių – Donatą Banionį, Vaclovą Blėdį, Gintarą Adomaitį ir kt. Miltinio dramos teatras šiandien vienas svarbiausių kultūros šaltinių Panevėžyje, kuriam antrina Panevėžio Lėlių vežimo teatras. Beje, Panevėžyje kas antrus metusvyksta tarptautinis lėlių teatro festivalis “Lagaminas”, pritraukiantis daugybę žiūrovų, pasiilgusių šiltų ir įdomių meniškų vakarų.

Kai Lietuva atgavo nepriklausomybę, Panevėžys išgyveno sudėtingus laikus - reikėjo prisitaikyti prie naujų rinkos sąlygų, dirbti kūrybingai, ieškoti naujų krypčių ir iš pagrindų keisti įsisenėjusį panevėžiečių požiūrį į darbą, kultūrą ir švietimą. Nors dar ir šiandien lietuviai Panevėžį laiko ne  itin tolerantišku, miestas keičiasi, pamažu ištrindamas pramoninės darbininkų kalvės įvaizdį.