Orvydų sodyba

Kartais atokūs kampeliai nustebti gali net ir  išties daug mačiusius keliautojus. Viena iš tokių atokesnių, tačiau tikrai vertų dėmesio vietų – Orvydų sodyba, įsikūrusi šiaurės vakarų Lietuvoje, mažame Gargždelės kaimelyje. Tai nuostabi vieta tiek dėl sukurtos aplinkos, tiek dėl atmosferos. Dėl   savotiškų mistiškų priežasčių ši vieta traukia lankytojus iš visos Lietuvos ir net iš užsienio šalių. Vieni čia atvyksta vedini smalsumo, kiti tikisi atgauti jėgas po sunkių gyvenimo išbandymų.

Orvydų sodyba yra unikalus moderniojo, religinio ir netgi mistinio meno muziejus, įsikūręs po atviru dangumi. Sodybą – muziejų sukūrė talentingas tautodailininkas, skulptorius Kazimieras Vilius Orvydas. Įgudęs akmentašys šį amatą perėmė iš tėvo Kazimiero, kuris šią sodybą pastatė. Tobulindamas tėvo palikimą, sūnus Vilius sodybą pavertė ypatingu lauko muziejumi. Nors  sodybą paversti netradicine meno šventove prireikė net 30 metų, šiandien matome, jog jo idėja tikrai pasiteisino.

Čia surinkta daugybė įvairių formų akmenų, skulptūrų, kryžių, senų medžių kamienų ir kitų eksponatų, kurių unikalią išvaizdą per ilgą laiką suformavo natūralios gamtos jėgos. Prieš 30 metų Vilius, muziejaus steigėjas, laukuose, kuriuose buvo pradėti intensyvūs drėkinimo darbai, rinko akmenis, kurie trukdė drėkinimo darbams. Nemaža dalis iškastų akmenų turėjo būti suskaldyti, bet menininkas suskaldyti pasmerktuose rieduliuose išvydo nepaprastus gamtos kūrinius, kurių atsainiai sukapoti ir išmėtyti kur nors pamiškėje ar purvinose pakelėse jam tiesiog neleido širdis. Iš atsirinktų ir namo parsigabentų akmenų menininkas sukūrė neįtikėtinas kompozicijas, iškalė ne vieną įspūdingą skulptūrą. Vilius Orvydas tokiu būdu tarsi išreiškė savo religinį ir meninį požiūrį, kuris, deja, tuomet susikirto su sovietų valdžios interesais.

Laukui bėgant Viliaus Orvydo sodyba virto tuometinės lietuvių katalikų bendruomenės sakralaus požiūrio ir religinių įsitikinimų monumentu. Ne vienas įtakingas sovietų valdininkas įvairiais būdais mėgino sunaikinti, ar bent jau uždrausti lankyti Orvydų sodybą, tačiau dėka entuziastingų ir atkaklių žmonių, muziejus išliko. Jau 1990 metais garsas apie jį pasklido net tik visoje Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse.

Kai kurie teigia, kad Orvydų sodyboje galima pajusti egzistuojant ir dangų, ir pragarą, mat muziejaus lankytojai – įvairių sričių ir socialinių sluoksnių atstovai. Atvykstanti čia auditorija varijuoja nuo sergančiųjų priklausomybės ligomis iki aukštus postus užimančių pareigūnų. Tačiau čia visi tarytum tampa lygūs - sodyboje kiekvienas ras savitą ramybę. Galbūt žmonės jaučia muziejuje sklandančią gilią nesavanaudiška meilę, pasėtą jos kūrėjo? Beje, pats skulptorius čia ir mirė, į reikiamą vietą tempdamas naują akmenį. Šiandien toje vietoje, kur Vilius paliko šį pasaulį, stovi jam skirta skulptūra.