Šv. Onos bažnyčia

Romos katalikų Šv. Onos bažnyčia Vilniuje buvo pastatyta ant kairiojo Vilnios upės kranto. Bažnyčioje atskleistos įvairiausios meno formos, kurias čia subtiliai į vieną vietą surinko geriausi meistrai. Bažnyčios eksterjere ir interjere daugiausia dominuoja plytinis gotikos stilius, puošnusis gotikos stilius ir vėlyvasis Lietuvos gotikos stilius. Šv. Onos bažnyčia stovinti greta Bernardinų bažnyčios - ši įspūdinga architektūrinė struktūra puikiai reprezentuoja aukščiausios klasės Lietuvos meną.

Šv. Onos bažnyčia buvo pastatyta 1394 metais. Tada ji buvo medinė, tačiau vėliau, 1500 metais, medinė konstrukcija vienuolių pranciškonų buvo pakeista į plytinę. Pasak kai kurių istorinių šaltinių, Šv. Onos bažnyčios statybai buvo naudojamos 33 skirtingos plytų rūšys. Vėliau, XIX amžiuje, architektas Nikolajus Čiaginas, suprojektavo neogotikinio stiliaus varpinę. Bažnyčios vidus buvo taip pat papuoštas – įrengta nauja vieta chorui ir sutvirtinti fasado elementai su vargonais.

Šv. Onos bažnyčia jau daugelį amžių žavi kiekvieną ją pamažiusį - ir  vargšą, ir turtuolį, vietos gyventoją ir svečią iš tolimos šalies. Yra netgi tikra istorija apie garsųjį generolą Napoleoną Bonapartą ir Šv. Onos bažnyčią. Sakoma, kad Napoleonas buvo taip pamišęs dėl Šv. Onos bažnyčios grožio, kad net garsiai išreiškė didelį norą pasiimti ją ir nusigabenti į Paryžių savo paties delne, aišku, jei tai bus kada nors įmanoma. Tačiau, priešingai nei kalbėjo, Napoleonas naudojo Šv. Onos bažnyčią Prancūzijos kariaunos poreikiams, ne padėdamas jos grožį puoselėti, o neatsakingai leidęs savo kariuomenei ją niokoti.

Šimtai molinių dirbinių, dailūs metaliniai vartai, gražūs bokštai, nesuskaičiuojama gausybė arkų ir daugelis kitų puošmenų dailina Šv. Onos bažnyčios interjero ir eksterjero erdves. Sakoma, kad pirmoji medinė Šv. Onos bažnyčios versija buvo iš tikrųjų pastatyta Onai, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto Didžiojo žmonai. Tikriausiai ponia Ona buvo tokia pat graži, kaip ir bažnyčia. Tačiau 1419 metais gaisras sunaikino medinę bažnyčios konstrukciją, o tai paskatino rekonstruoti nuostabiai gražią bažnyčią į kiek patvaresnę. 1970 metais buvo atstatyti Šv. Onos bažnyčios bokštai ir visa struktūra išlaikė savo autentišką raudoną – plytų, kurios buvo naudojamos statyboms – spalvą.