Mažeikiai

Mažeikių miestas įsikūręs Šiaurės Lietuvoje, ant Ventos upės kranto. Jis yra tik 10 km nuo pasienio su Latvija. Mažeikiai yra šiek tiek atokiau nuo kitų didesnių Lietuvos miestų, tad savo regione yra gana reikšmingi. Mažeikių regione gyvena beveik 66.000 žmonių, 41.000 - pačiuose Mažeikiuose. Mažeikių rajonas yra vienas  tankiausiai apgyvendintų regionų.

 

Istorija

Pirmą kartą Mažeikių vardas rašytiniuose šaltiniuose buvo paminėtas 1335m., kai Livonijos ordino kronikininkas aprašė vieną iš daugelio lietuvių žemių puolimų.

Iki 1869m. kai buvo atidaryta stotis ir geležinkelis, jungiantis Vilnių, Lietuvos sostinę, su Liepoja (Latvija), Mažeikiai buvo nereikšmingas kaimelis tarp pelkių ir miškų. Tada prasidėjo miesto klestėjimo periodas. Pirmieji sklypai netoli geležinkelio buvo skirti verslininkams, ėmė formuotis pirmosios miesto gatvės. Mieste apsigyveno skirtingų tautybių žmonės: žydai, rusai, lietuviai, latviai. Pirmosios religinės institucijos Mažeikiuise buvo stačiatikių bažnyčia ir sinagoga. Katalikų bažnyčia duris atvėrė tik 1905 metais. Miesto gyvenimas tapo aktyvesnis, plėtėsi verslas, atidarytos naujos parduotuvės ir gamyklos, įsteigtos mokyklos ir bibliotekos. Miesto plėtrą pristabdė Pirmasis pasaulinis karas. Nepaisant to, miestas greitai atsigavo ir Lietuvos nepriklausomybės metais tapo reikšmingu centru Lietuvos geležinkelių sistemoje, jungiančiu Lietuvą su Klaipėdos uostu. Per trumpą laikotarpį Mažeikiai tapo pirklių miestu, bet po ekonominio perversmo įgavo gamybinio miesto statusą. Antrojo Pasaulinio karo metais prasidėjusi nacionalizacija ir masiniai trėmimai sukėlė naujų sunkumų. Sovietų pastangos atkurti sugadintą Mažeikių infrastruktūrą buvo sėkmingos - buvo atidaryta alaus darykla, linų, avalynės fabrikai, kepykla, pradėtas gaminti sviestas. Akivaizdūs pokyčiai buvo pastebėti ir kultūriniame miesto gyvenime, kai duris atvėrė kultūros namai, muzikos mokykla, įsteigtos kelios naujos vidurinės mokyklos. Didžiausiu pramonės miestu Žemaitijos regione Mažeikiai tapo 1980 metais, kai atsidarė naftos perdirbimo įmonė. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, Mažeikių klestėjimo metai baigėsi. Nesėkminga privatizacija, nuostoliai Rusijos rinkoje ir nesėkmės daugelyje vietos bendrovių sukėlė begales problemų. Tačiau gyvenimas mieste nesustojo. Darbštūs vietos gyventojai nesėdi be darbo. Jie tiki gražia miesto ateitimi.

Mažeikiai dabar

Istorinės aplinkybės Mažeikiuose nulėmė didelį vietinių gyventojų skaičių, kurie bendromis pastangomis sukūrė dabartinį miesto veidą. Stambios įmonės, tokios kaip "Mažeikių pieninė", „Pieno žvaigždės", "Mažeikių duona", "Mažeikių betonas" neleidžia sustoti suktis vietos ekonomikos varikliui. Miesto bendruomenė taip pat neleidžia nuskursti kultūros ir švietimo sritims. Mažeikiuose - penkios religinės šventyklos, kurios ne tik puošia miestą, bet ir suteikia dvasinio įkvėpimo: pora Romos katalikų bažnyčių ir po vieną stačiatikių, liuteronų ir baptistų. Istoriniam paveldui reikšmingas Mažeikių miesto muziejus, paminklai žinomiems rašytojams ir istorinėms asmenybėms, senoviniai pastatai (šiame sąraše, beje, yra ir traukinių stotis), simbolinės skulptūros praeities įvykiams atminti, kurie vis dar gyvi vietos gyventojų atmintyje. 18-oje Mažeikių švietimo įstaigų išsilavinimą gavo daug gerai žinomų, talentingų žmonių: sportininkų, muzikantų, aktorių, menininkų. Tikimasi, kad ateityje Mažeikiuose išaugs dar ne vienas įžymus žmogus, garsinantis gimtojo miesto vardą.

Miestai keičiasi taip pat, kaip keičiasi žmonės. Nenumatytos aplinkybės kartais priverčia užbaigti ilgai besitęsusią veiklą ir pradėti naują periodą. Mažeikių miestas susidūrė su keletu tokių išbandymų, tačiau juk yra sakoma, kad tai, kas mūsų nenužudo, daro mus stipresniais. Akivaizdu, niekas negali sužlugdyti Mažeikių gyventojų ryžto susikurti šviesesnį rytojų.