Imbradas

Imbradas yra nedidukas kaimas, įsikūręs Zarasų rajone, šiaurės rytų Lietuvoje. Ši maža gyvenvietė garsėja gražia Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia ir stebuklingu Ilgio ežeru, kur, anot liudininkų, vieną kartą yra apsireiškusi Šv. Mergelė Marija, dėl ko Imbradas yra pripažintas viena iš Lietuvos piligriminių vietų, kurioje kiekvienais metais, birželio 30 dieną, vyksta dideli atlaidai.

Daugelį metų kaimas buvo laikomas paprasčiausia gyvenviete, žinoma nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų. Čia stovėjo rūmai, priklausę grafų Molių šeimai. Grafai įrengė kaimelyje įvairius patogumus: vėjo malūną, tvenkinį, naudotą kaip žuvų veisyklą, gražų parką ir kitus objektus aplink savo dvarą. Ta pati grafų šeima 1787 metais Imbrade pastatė pirmąją bažnyčią, kuri buvo rekonstruota 1891 metais. Šiandien ši medinė bažnyčia yra vadinama Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia ir yra vertinama kaip architektūrinis paminklas. Grafai buvo palaidoti prie tos pačios bažnyčios esančiose kapinėse. Pasak istorinių šaltinių, bažnyčia galėjo būti pastatyta vietos amatininkų, todėl ji neturi jokio konkretaus vieningo stilius. Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčios architektūra iš dalies gali būti apibūdinama kaip klasicisinis statinys, turintis šiek tiek etnografinių elementų.

1967 metų vasarą įvyko tikriausiai vienas svarbiausių istorinių įvykių kaimelyje. Tai nutiko šviesią birželio 30 dienos naktį, kuomet du paaugliai pusbrolis ir pusseserė Juozas ir Albina motociklu važiavo namo. Jau buvo beveik vidurnaktis, kai jie pasiekė netoli Ilgio ežero esančią kalvą. Kuomet paaugliai pasiekė ant kalvos stovėjusį kryžių, staiga pamatė keistą šviesą virš Ilgio ežero. Iš pradžių jie abu pamanė, kad tai automobilis, tačiau šviesos neartėjo. Kai tik jie nusileido nuo kalno ir pasuko prie tilto, vedusio ežero link, paaugliai pamatė neįtikėtiną ir kiek gluminantį vaizdą: tai buvo ne automobilio žibintai, o visa švytinti, jauna, graži moteris balta suknele. Ji stovėjo ant supuvusių rąstų toli nuo ežero kranto ir mąsliai žiūrėjo į paauglius, tačiau nė vienas jų negalėjo ištarti nei žodžio. Kai jie nusigavo iki kito ežero kranto, sustojo ir paklausė vienas kito, ar jie tikrai matė tą patį. Ir tikrai tai buvo tas pats: auksiniai plaukai, aureolė, balta suknelė, gaubtas, ant krūtinės laikoma ranka. Tai buvo ne sapnas, tai buvo apsireiškimas.

Kurį laiką abu paaugliai niekam nepasakojo apie savo patirtį. Tačiau vieną naktį Albina susapnavo tą pačią mergelę. Mergelė tada aiškiai pasirodė kaip Šv. Marija ir su ašaromis akyse klausė Albinos, kodėl ši negalinti niekam papasakoti savo regėtos vizijos. Tuomet Albina papasakojo paslaptį vietos zakristijonui, kuris viską perpasakojo Imbrado kaimo kunigui. Žinia tarp vietinių gyventojų plito greitai. Tuomet dirbusi sovietų milicija nebuvo patenkinta dėl bendruomenėje kilusio sąmyšio. Jie bandė uždrausti žmonėms važiuoti prie Ilgio ežero religiniais tikslais ir persekiojo liudytojus bei maldininkus. Nepaisant to, žmonės garbino šią šventą vietą paslapčia.

Šiandien Šv. Mergelės Marijos garbei prie Ilgio ežero yra pastatyta šventykla. Manoma, jog Dievo Motinos apsireiškimo vietoje yra labai didelis teigiamos energijos kiekis. Be to teigiama, jog Ilgio ežero vanduo turi gydomųjų savybių. Žmonės iš įvairių Lietuvos kampelių atvyksta čia, į Imbrado kaimą, kad numalšintų savo dvasinį ir protinį troškulį.