Devintas fortas

Kai kurie tragiški istoriniai faktai niekada neliks užmirštyje. Nacių vykdytas genocidas – tai vienas žiauriausių kada įvykdytų nusikaltimų prieš visą žmoniją. Deja, tai nebuvo unikalus ir vienintelis toks atvejis istorijoje – pasaulyje yra ne viena tauta, patyrusi šį košmarą. Vis dėlto žydų genocidas, nusinešęs apie 11 milijonų žmonių gyvybių - pats masiškiausias toks reiškinys, kuriam prisiminti visame pasaulyje pastatyta daugybė memorialų. Lietuvoje svarbiausias genocido paminklas - Devintas Kauno fortas.

Prieš prasidedant Pirmajam pasauliniam karui, Kauno miestas tapo aukščiausio lygio  Rusijos Imperijos karine tvirtove. Devintas fortas pradėtas statyti 1902 metais ir baigtas 1913 – aisiais. Tai buvo 2 aukštų ginklus saugojęs barakas su sanitariniu punktu ir slėptuvėmis. Jame įrengtos maisto ir šaudmenų saugyklos, taip pat požeminė perėja, jungusi baraką su išorine gynybine siena. 1924 metais Devintas fortas tapo sunkiųjų darbų kalėjimu. 1940 – 1941 metais pastatas buvo naudojamas tik kaip kalėjimas ir tarpinė stotelė vežant politinius kalinius į Sovietų lagerius. Vokietijos okupacijos metais (1941 – 1944) šiame forte nužudyta daugiau nei 50 000 žmonių. Iš jų 30 000 buvo Kaune gyvenę žydai, 10 000 žydų, kad būtų nužudyti, buvo čia atvežti net iš kitų šalių. Šie tragiški įvykiai 1958 metais tapo prasmingu paskatinimu paversti pastatą atminimo muziejumi ir žmonijos naikinimo paminklu. Devintas fortas tapo respublikinės reikšmės muziejumi. 1984 metais gretimai buvo atidarytas naujas muziejus, šalia kurio iškilo 32 metrų aukščio skulptūra, simbolizuojanti skausmą, mirtį ir amžiną masinių žudynių atminimą.

Šiandien muziejus laukia lankytojų kiekvieną dieną, išskyrus antradienį. Yra dvi pagrindinės Devinto forto muziejaus dalys: senasis muziejus ir naujasis. Senajame muziejuje saugoma įvairių temų ekspozicija. Pirmiausia lankytojai čia gali susipažinti su neišgalvotais istorijos faktais ir Pirmojo bei Antrojo pasaulinių karų reliktais. Autentiški ginklai ir šaudmenys, tikros kalėjimo celės su lovomis, baldais ir kitais kažkada kalinių naudotais daiktais – viską galima apžiūrėti. Negana to, lankytojai gali išgirsti tikras, siaubingas istorijas ir faktus apie gyvenimo sąlygas čia – kalėjime, bei išgirsti pasakojimą apie legendinį 64 kalinių pabėgimą iš Devinto forto 1943 metais. Yra vis dar išlikę unikalūs mirštančiųjų laiškai ant sienų – juos galima ir įskaityti, ir paliesti. Naujajame muziejuje eksponuojamos nuotraukos ir įvairių istorinių įvykių dokumentai, susiję su šiomis žiauriomis žudynėmis. Be to, yra organizuojama atskira ekskursija, vedanti požemiais iki pat Devinto forto gynybinės sienos. Gynybinės sienos ilgis yra apie 1 km. Ekskursantai gali išvysti pabūklus ir amuniciją, naudotus Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų metu, bei saugyklas.

Kai kurie Devinto forto lankytojai čia paprasčiausiai ieško jaudinančios patirties, nes įsivaizduoja, jog apsilankyti vietoje, kur kažkada buvo žudomi žmonės, yra tas pats, kas žiūrėti siaubo filmą. Matyt, šie lūkesčiai tikrai išpildomi, nes kiekvienas, apsilankęs muziejuje ir išėjęs iš jo, yra gerokai sukrėstas.

Darbo laikas:
Balandžio 1 d. – spalio 31 d.: pirmadieniais, trečiadieniais – sekmadieniais 10.00 – 18.00;
Lapkričio 1 d. – kovo 31 d.: trečiadieniais – sekmadieniais 10.00 – 16.00;
Įėjimo mokestis: 3 – 5 Lt