Zarasai


Zarasai yra labai gražus miestas, įsikūręs šiaurės rytų Lietuvoje, 3 km atstumu nuo sienos su Latvija. Nors miestas, palyginus su kitais, ir nedidukas – jame gyvena vos 8 000 gyventojų, jis yra Zarasų rajono savivaldybės centras bei aktyvus daugybės skirtingų nacionalinių ir net tarptautinių kultūrinių bei švietimo projektų dalyvis. Tai neturėtų labai stebinti, nes Zarasai – fantastiško grožio gyvenvietė, neseniai gavusi kurorto statusą ir globojanti gausybę aktyvių, draugiškų ir kūrybingų žmonių – miesto gyventojų.

Istorija

Oficialia miesto gyvavimo pradžia laikomi 1506 metai, taigi šiam gražiam miestui – jau kiek daugiau nei 500 metų. Tuomet tik vienas dvaras stovėjo šiandieninėje Zarasų teritorijoje, tik vienas vienišas vienuolynas ir viena mūrinė bažnyčia Zaraso ežero Didžiojoje saloje. Tuo metu ši gyvenvietė nebuvo pažymėta nei viename žemėlapyje, nors labai tikėtina, jog ji buvo apgyvendinta gana tankiai – juk tai buvo gyvenimui labai patogi vieta, tarp ežerų ir miškų, kur ėjo pagrindiniai tarptautiniai prekybos keliai.

Miestą žemėlapyje pažymėjo Lietuvos Didysis kunigaikštis XVII amžiaus pradžioje. Tuomet buvo pastatyta nauja bažnyčia, sudeginta karo metu 1654 – 1667 metais. 1674 metais ji buvo atstatyta. Kai tik miestas žingsnelis po žingsnelio pradėjo plėstis, jis buvo nusiaubtas Šiaurės karo metu ir užkluptas maro epidemijos XVIII amžiaus pradžioje. Išgyvenę šias milžiniškas nelaimes, Zarasai tapo žemių savininkus glaudusiu žemdirbių kaimeliu. Zarasai atgijo antrojo XVIII amžiaus pusėje, kuomet buvo pastatyta pirmoji mokykla ir įkurta muitinė.

Itin didelę įtaką miesto plėtrai padarė plentas Kaunas – Daugpilis, pradėtas tiesti 1830 metais. Be to, 1836 metais pradėta tiesti geležinkelio linija Peterburgas – Varšuva, kaip tik ėjusi per Zarasus ir dėl to labai padidinusi šio miesto gyventojų skaičių. 1837 metais įgyvendinti patvirtintas naujas miesto išplanavimas. Miesto gatvių išdėstymas buvo kvadrato formos, viename gale pusapvalė aikštė, iš kurios eina radialinės gatvės, besikertančios su žiedinėmis. Toks miesto išplanavimas išliko ir iki šių dienų. Kuomet valdžia buvo Rusijos caro rankose, Zarasams buvo suteiktas naujas vardas – Novoaleksandrovskas, o po Pirmojo pasaulinio karo miestas pervadintas į Ežerėnus. Zarasų vardą miestas susigrąžino tik 1929 metais. Jis po truputį augo, tobulėjo jo infrastruktūra, socialinis gyvenimas, gražėjo apylinkės. 2008 metais Zarasai tapo pirmąją Lietuvos kultūros sostine.

Zarasai šiandien

Kaip jau buvo užsiminta, Zarasai įsikūrę tarp 7 ežerų ant neįtikėtino grožio kalvų, iškeliančių miestą virš vandens. Štai kodėl Zarasai vadinami „ežerų miestu“ – juk daugiau nei 10 % Zarasų rajono teritorijos užima vandens telkiniai.  Čia daugiau nei 300 ežerų, 8 upės. Savo grožiu išsiskiria ir miškai, augantys Zarasų rajone. Gražutės regioniniame parke plyti nuostabūs spygliuočių miškai, garsėjantys grybų gausa. Žmonės gali pasidžiaugti laukine gamta, kuri įtraukta į mažiausiai žmogaus paveiktų objektų sąrašus, taip pat įspūdingu Sartų regioniniu parku, kuriame telkšo garsusis Sartų ežeras, yra Dumblynės sala, pagarsėjusi rastais tikrais X – XII amžių lobiais, bei pasivaikščioti maloniais pažintiniais takais.

Zarasai garsūs ir kultūriniu paveldu. Čia daug architektūrinių paminklų: liaudies architektūriniai statiniai, išlikęs senų dvarų ansamblis, religiniai pastatai bei memorialiniai paminklai. Tai tik vizualiai matomas kultūrinis paveldas; čia vyksta daug švenčių ir festivalių, skirtų paminėti lietuviškas tradicijas ar paskatinti žmones domėtis menu ir kurti. Zarasų krašto liaudies muzikantų festivalis „Sėlos muzikantai“, vaikų ir jaunimo dainavimo ir šokių festivalis “Po drugelio sparnu”, tarptautinis jaunųjų kūrėjų konkursas „Undinėlių daina“ ir daug kitų renginių kasmet susilaukia vis daugiau ir daugiau dėmesio. Net nekyla abejonių, jog lankytojai, sudalyvavę šiuose festivaliuose bent vieną kartą, įgys naudingos ir įdomios patirties.

Zarasuose yra dar ir kitų įdomių lankytinų vietų. Garsiausia, tikriausiai, jau anksčiau paminėta Didžioji sala, esanti Zarasų ežere, taip pat Zarasų muziejus, garsusis Stelmužės ąžuolas – seniausias medis Lietuvoje (maždaug 1 500 metų amžiaus), Energetikos muziejus, alaus darykla, didžiausias ežeras Lietuvoje – Drūkšiai, vėjo malūnai ir daug kitų objektų.

Neišpasakyto grožio Zarasų miestas laukia lankytojų visus metus. Žinoma, galima užtrukti ne vieną dieną, kol viską apžiūri. Tad niekur neskubėkite ir mėgaukitės švaria gamta bei „ežerų žemės“, įsikūrusios gražiame kampelyje šalies  pasienyje, kultūrine dvasia.

Taip pat skaitykite apie...

UtenaUtena – vienas seniausių Lietuvos miestų, garsėjantis alaus darykla, namų gamybos produkcija, žirgų sporto propagavimu ir daugybe žavingų ežerų.

VisaginasVisaginas – tai miestas – palydovas, jauniausias mietsas Lietuvoje, 2010-aisiais atšventęs vos 35-ąjį gimtadienį. Jis buvo pastatytas specialiai vienos galingiausių atominių elektrinių pasaulyje darbuotojams.

Imbradas Imbradas Lietuvoje garsėja kaip vieta, kurioje XX a. Viduryje buvo apsireiškusi Margelė Marija. Nuo to laiko čia kasmet vyksta dideli atlaidai, sutraukiantys šimtus tikinčiųjų.

Molėtai Astronomical ObservatoryMolėtų observatorija tai vieta, kur ne tik kviečiami apsilankyti turistai, bet  ir centras, kuriame naudojama geriausia astronominė įranga svarbiems tyrimams rengti.

Aušktaitija National ParkAukštaitijos Nacionalinis parkas – tai pirmasis Lietuvoje įsteigtas Nacionalis parkas, užimantis 40.000 ha teritoriją. Jame – daugiau kaip 100 etnografinių kaimelių ir įdomių architektūrinio bei archeologinio paveldo objektų.

Vieta
Javascript is required to view this map.
Komentarai