Tauragė
Pietvakarių Lietuvoje, Žemaitijos regione. yra įsikūręs Tauragės miestas, užimantis apie 15,7 km2 teritoriją. Jame - apie 27.500 gyventojų. Tauragė driekiasi palei Jūros upės slėnį. Tauragės rajono centre gausų įdomių vietų ekskursijoms, kultūros paminklų ir skaidriavandenių upių (Jūra, Šešuvis ir Akmena), kurių dugnus su dideliu entuziazmu tyrinėja Lietuvos narai mėgėjai.
Istorija
Tauragės vardas - dviejų lietuviškų žodžių “tauras” ir “ragas” darinys. Pavadinimas mena legendinius taurus, kadaise gyvenusius šios vietovės miškuose ir amatininkus, kurie naudojo šių karališkų gyvūnų ragus trimitų gamybai.
Pasak istorikų, Tauragės miesto vardas pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas 1507 m, tačiau pats miestas buvo įkurtas gerokai anksčiau. Manoma, kad miestas atsirado apie XIII-XIV a, kai eidami į Kryžiaus žygius vietovę prajodavo kryžiuočiai. Be to, Tauragėje archeologai rado smulkių akmens amžiaus įrankių. Kai XVa. mieste buvo pastatyta pirmoji bažnyčia, tuo pačiu atsirado ir „Pajūrio“dvaro rūmai. Nuo 1567m. juose veikė muitinė. XVII a. Tauragėje gyveno garsioji Radvilų giminė, miestas tapo svarbiausiu liuteronų bažnyčios centru Lietuvoje. 1836 m kilęs siaubingas gaisras iki pamatų sudegino visą miestą. Tik aštuonios sodybos liko nepažeistos. Gaisras ir naujai nutiestas kelias, jungiantis Rygą Latvijoje ir Tilžę Mažojoje Lietuvoje, pradėjo naują Tauragės istorijos etapą. Spaudos draudimo metais (1864 – 1901), kai buvo uždrausta spausdinti lietuvių kalbos leidinius lotyniškais rašmenimis (Lietuvą valdė Rusijos imperija), iš Tauragės slapčia buvo gabenama lietuviška spauda. Miestas buvo stipriai nusiaubtas pirmojo Pasaulinio karo. Tauragė buvo visiškai sugriauta ir sudeginta. Po pirmojo Pasaulinio karo, Lietuvos nepriklausomybės metais (1918-1939) tapo svarbiu Lietuvos Respublikos administraciniu, ekonominiu ir kultūriniu centru. Bet antrasis Pasaulinis karas miestą vėl pavertė nuolaužų krūva - 80% pastatų buvo sugriauta. Sovietmečiu prireikė nemažai pastangų ir laiko atstatyti miestą.
Šiandiena
Ištvėręs ne vieną sudėtingą periodą XX a., Tauragės miestas šiandien yra vienas didžiausių Lietuvoje. Vienas reikšmingiausių architektūrinių objektų – Tauragės dvaras, tas pats "Pajūrio" dvaras, kuris čia pastatytas XV amžiuje. Dvaras stovi ant Jūros upės kranto, apsuptas nuostabaus parko. Šiame istoriniame pastate įkurtas Tauragės istorijos muziejus. Tauragėje taip pat yra keletas objektų, įtrauktų į bažnytinį paveldą. Tai Martyno Mažvydo (pirmosios lietuviškos knygos autoriaus) evangelikų bažnyčia ir Šventosios Trejybės katalikų bažnyčia. Be to, Rusijos imperijos XIX a. pastatytas architektūrinis ansamblis, kuriame buvo įsikūrusi muitinė, taip pat vertas lankytojų dėmesio. Pastatas, vadinamas Tauragės rūmais, yra įsikūręs pačioje miesto širdyje. Per savo gyvavimo istoriją rūmai buvo naudojami įvairiais tikslais - kaip muitinė, kaip sargybos būstinė, ir kaip ligoninė, ir kaip gimnazija. Dabar juose veikia nuotraukų galerija, kraštotyros muziejus "Santaka", vaikų biblioteka ir archeologijos institutas. Tauragės miestas taip pat buvo gražinamas vietos meistrų, kurie sukūrė tekintų skulptūrų ansamblį, puošiantį Jūros upės slėnius. Pagrindinis ansamblio akcentas – vasaros scena, puošta lietuvių pasakų elementais. Tauragiškiai mėgsta žaisti futbolą (yra įsteigti du futbolo klubai), dainavimą (iš čia kilę labai garsūs Lietuvos pop ir operos dainininkai). Tauragės miestas taip pat yra Rusijos milijardieriaus R. Abramovic senelių gimtinė.
Mieste ir aplink jį yra įvairių ir lengvai pasiekiamų veiklos rūšių (populiariausia ir labiausiai išplėtota - plaukimas baidarėmis).
| Related articles |
|---|
|
|
Vieta
Javascript is required to view this map.