Kuršėnai
Kuršėnai yra didžiausias miestas Lietuvoje, nepaskelbtas regiono centru. Įsikūręs vos 25 km nuo Šiaulių tarp dviejų traukinių stočių (Pavenčių ir Kuršėnų) ir dviejų didžiausių greitkelių (Šiauliai – Palanga ir Šiauliai – Mažeikiai) miestas gyvuoja jau per 430 metų. Pasak Lietuvos statistikos departamento, 2009m. pradžioje 12 kv. km teritorijoje, padalintoje į dvi dalis upės Ventos, gyveno 13.617 gyventojų. Nepaisant to, kad Kuršėnai yra nedidelis miestas, iš čia yra kilę ir miestą garsinantys daugybė talentingų ir išsilavinusių žmonių.
Istorija
Pirmą kartą Kuršėnai paminėti XII amžiuje. Kuršėnų miesto vardas neabejotinai yra susijęs su kuršių gentimi. Tačiau yra legenda, pasakojanti kitokią miesto vardo atsiradimo istoriją. Senų senovėje upės Ventos potvynis nunešęs visą gyventojų upės slėnyje sukrautą šieną. Pasigedę šieno žmonės tarmiškai šaukė „Kur šiens?“ ir nuo to laiko gyvenvietė buvo taip pavadinta.
XIV amžiuje čia buvo pastatytas dvaras, vėliau, 1523 m., gyvenvietei besiplečiant, buvo pastatyta pirmoji medinė bažnyčia. Ši bažnyčia po keletos renovacijų 1927-1933 m. buvo apmūryta ir puošia Kuršėnus iki pat šių dienų. XVI amžiuje Kuršėnai jau buvo žinomi kaip nedidelis miestelis Lietuvoje. Iki I-ojo Pasaulinio karo Kuršėnų dvarą valdė Gruževskių šeima. 1631 m. karaliaus Zigmanto Vazos nutarimu visos feodo valdymo teisės Kuršėnų žemėse buvo skirtos būtent Gruževskių šeimai. 1811 m. buvo pastatytas naujas medinis dvaras, kuris suklestėjo dar labiau nei pirmasis. Deja I-ojo Pasaulinio karo metu Kuršėnų žemės kentėjo nuo daugybės gaisrų ir vokiečių karinių pajėgų siautėjimo. Dvaras atsigavo 1940 m., kai buvo natūralizuotas. Kuršėnų istorija susijusi ne tik su Gruževskių šeima. Čia gyveno ir dirbo daug išskirtinių ir svarbių asmenybių, tokių kaip pirmojo Lietuviškojo kalendoriaus sudarytojas Laurynas Ivinskis (1810-1881), prieškarinės Lietuvos karo vadas Stasys Raštikis (1896-1985), visuomenės ir meno veikėjai Stasys Anglickis (1905-1999), Vacys Reimeris (1921) ir Stasys Lipskis (1941). Visos šios asmenybės paliko gilų pėdsaką Kuršėnų miesto kultūriniame ir istoriniame gyvenime. Centrinė miesto aikštė yra pavadinta Lauryno Ivinskio vardu, pagrindinis miesto tiltas per Ventos upę pavadintas Stasio Raštikio vardu, viena iš keturių mokyklų Kuršėnuose puikuojasi Stasio Anglickio, kita Lauryno Ivinskio vardais.
Kuršėnai šiandien
Kuršėnų miestą supa dideli molio karjerai, todėl miestas garsus savo keramikos dirbiniais ir dažnai vadinamas Lietuvos keramikos sostine. Nacionalinėse keramikos varžybose pirmąsias vietas visada laimi puodžiai iš Kuršėnų. Negana to ant Kuršėnų herbo puikuojasi molinis ąsotis. Unikaliame mediniame dvare yra įsikūręs puodžių, folkloro ir rankdarbių centras. Tai tas pats dvaras, kuriame kadaise gyveno Gruževskių šeima. Tai yra vienintelis Lietuvoje išlikęs medinis feodalų dvaras, kuriam verkiant reikalingas skubus remontas. Nepaisant kritinės pastato būklės, dvaras spinduliuoja praeities dienų didybe ir šlove. Dvaras stovi Kuršėnų miesto parke, šalia upės Ventos pakrantės. Kuršėniškiai labai mėgsta gražųjį ir jaukųjį dvarą. Taip pat Kuršėniškiai didžiuojasi savo aktyviu kultūros namų centru, esančiu priešais tą patį parką. Kultūros namuose įsikūręs kalendorių muziejus, pasaulyje garsus vaikų teatras „Ikaras“. Teatrui jau daug metų vadovauja Valskių šeima. Popamokinei veiklai Kuršėnuose vaikams yra daug kitų vietų: Kuršėnų meno mokykla, kurioje galima tobulinti muzikos ir piešimo įgūdžius, Kuršėnų kūrybos namai, kuriuose lavinami rankdarbių, keramikos, pynimo ir siuvimo įgūdžiai. Sunku net išvardinti visus užsiėmimus vaikams ir jaunimui. Trumpai drūtai galima pasakyti, kad Kuršėnai labai rūpinasi jaunų ir suaugusių žmonių užimtumu.
Jei kada nors lankysitės Kuršėnuose, aplankę Gruževskių dvarą, gražiąją Šv. Jono krikštytojo bažnyčią ir gražųjį miesto centrą, būtinai apsilankykite kalendorių muziejuje, keramikos, folkloro ir rankdarbių centre. Taip pat nepraleiskite galimybės papietauti prabangiame viešbutyje – restorane „Romuva“, iš kurio atsiveria nuostabi miesto panorama. Stabtelkite ir atkreipkite dėmesį, kokie laimingi gali būti žmonės, gyvenantys mažame miestelyje.
| Taip pat skaitykite apie... |
|---|
|
|
Mažeikiai
Vieta
Javascript is required to view this map.