Kėdainiai
Kėdainiai yra vienas seniausių miestų Lietuvoje, įsikūręs pačiame šalies centre. Jis garsėja agurkų auginimu, keletu charizmatiškų valdžios personų, išskirtiniu senamiesčiu. Kėdainių miestas laikomas svarbiu pramonės ir tranzito centru Lietuvoje. 25,5 km2 užimančioje miesto teritorijoje gyvena daugiau nei 35.000 gyventojų.
Istorija
Kėdainių miesto istorija prasidėjo XIV – ame amžiuje, kuomet 1372 metais rašytiniuose šaltiniuose buvo pirmą kartą paminėtas Kėdainių vardas. Pasak istorinių šaltinių, Kėdainių gyvenvietė išaugo iš nediduko žvejų ir žemdirbių kaimelio. Lyg ant mielių Kėdainiai ėmė plėstis XV a., kai tapo prekybos centru. Ypatingai miestelį pamėgo vokiečių Hanzos pirkliai, vertinę tai, kad Kėdainiai buvo lengvai pasiekiami ir gana turtingi. XV a. Kėdainiuose iškilo įtakinga Radvilų giminė. Jų dominavimo laikotarpiu Kėdainiuose buvo pastatytas dvaras, pirmoji gotikinio stiliaus Šv. Jurgio bažnyčia, pradėjo veikti turgaus aikštė, imti kurti miesto kultūros ir švietimo pamatai. Nuolat auganti gyvenvietė vienu metu tapo netgi Žemaitijos centru. XVI – ame a. miestą pradėjo valdyti Kiškų giminė.
Kėdainiai tuo metu tapo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės reformacijos centru. Ekonominio ir kultūrinio gyvenimo vystymasis pasiekė viršūnę XVII – ame amžiuje, prieš karą su Švedija ir Rusija. Deja, karai, miesto švaistūnai ir įsibrovėliai iš užsienio sugriovė visą iki tol Kėdainių pasiektą didybę. Nepaisant to, jog Kėdainiams daugiau niekada nepavyko pasiekti ankstesnio ekonominio lygio, miesto gyventojai niekada nepasidavė ir daug kartų bandė situaciją taisyti. „Kultūros, amatų ir tautų miestas“ – taip buvo atsiliepiama apie Kėdainius. Patraukli mokesčių sistema pritaukė daug talentingų žmonių, investuotojų, kurie miestui sukūrė nemenką pridėtinę vertę. Čia, Kėdainiuose, gyveno ir mokėsi Gaono Elijahu (1720 – 1797) – žydų tautybės pasaulinio garso asmenybė. XIX – ame amžiuje miesto kasdieniam gyvenimui didelę įtaką padarė lenkų kultūra. Be to, tuo metu žydai miestė pradėjo agurkų auginimo pramonę, kuri gyva ir šiandien. Kėdainiams nelabai sėkminga buvo ir XX – ojo amžiaus pradžia – miestas išgyveno keletą didelių gaisrų. Laimei, šie gaisrai nesugriovė tiek daug istorinių XVII – XIX – ojo amžiaus architektūros paminklų, kiek galėjo. Labai daug modernių pastatų buvo pastatyta nepriklausomybės metais: ligoninė, bankas, mokyklos, muziejai, spaustuvė, biblioteka... Kėdainiai atnaujino savo veidą. Deja, nelemtas Antrasis pasaulinis karas pavertė visą miesto grožį dulkėmis. Daugybė žmonių buvo išžudyta, kiti – deportuoti, negana to, atsitraukdami vokiečiai sudegino naujus pastatus, tiltus, valstybines institucijas. Miesto veidą dar labiau pakeitė ir sovietinė industrializacija bei nacionalizacija. Daugelis istorinių vertybių virto kasdienio vartojimo objektais: bažnyčios – sandėliais ir sporto salėmis, unikalios istorinės aikštės – standartiniais gyvenamaisiais blokinių namų rajonais ir t.t. Tačiau kai tik Lietuva atgavo nepriklausomybę, Kėdainiai prisikėlė dar vienam gyvenimui.
Kėdainiai šiandien
Šiandien Kėdainiai yra patrauklus miestas tiek gyventojams, tiek turistams. Švietimo sistema yra sutvarkyta puikiai – pritaikyta įgyti žinias tiek vaikams, tiek suaugusiems; gamybos pramonė sparčiai plėtojama chemijos, maisto, metalo ir medienos sektoriuose. Profesionalūs sporto klubai (krepšinio, futbolo) rengia aukšto lygio sportininkus, aktyviai veikia vietos žiniasklaida . Kėdainiai turi ką pasiūlyti ir turistams. Yra netgi įvardyta 10 priežasčių, kodėl Kėdainių miestas privalo būti aplankytas. Pirmiausia, Kėdainiai yra vienas iš 7 Lietuvos miestų, galinčių didžiuotis autentišku senamiesčiu. Miestą puošianti neįtikėtino grožio miesto rotušė taip pat įvardijama kaip priežastis. Trečia paskata atvykti į Kėdainius – renesanso Kėdainių Evangelikų reformatų bažnyčia, pastatyta Radvilų giminės dar XVII – ame amžiuje. Taip pat keturios išlikusios turgaus aikštės iš unikalaus Lietuvos šešių turgaus aikščių komplekso. Negana to, Kėdainiuose galima pamatyti vienintelį Lietuvoje esantį minaretą. Religija besidominčius turistus gali sudominti Paberžės bažnyčia, kur dirbo garsusis tėvas Stanislavas (1918 – 2005). Kėdainių rajone esantis Šetenių kaimas yra žinomo rašytojo Česlovo Milašo gimtinė – smalsuoliai gali apsilankyti kultūros centre, kuris buvo atidarytas šio taletingo rašytojo garbei. Kitas kaimelis – Ruoščiai – yra geografinis Lietuvos centras. Įstabus Skinderiškių dendrologijos parkas, nustebinsiantis lankytojus ne mažiau nei geriausi botanikos sodai. Galiausiai, unikalus Lietuvoje reiškinys – natūraliai balti fosfogipso „kalnai“. Ką daugiau bepridursi, teliko krautis lagaminą ir važiuoti į Kėdainius.
Kėdainių miestas visuomet pasirūpina savo svečiais. Gausybė veiklos, teminiai vasaros festivaliai (kur gi daugiau galėtumėte sudalyvauti agurkų festivalyje?), gerai išplėtota turizmo infrastruktūra – viskas pastebima ir patrauklu. Nepraleiskite progos apsilankyti Lietuvos centre – tikrai būsite maloniai nustebinti.
| Taip pat skaitykite apie... |
|---|
|
|
|
JonavaVieta
Javascript is required to view this map.