Kaziuko mugė
Kaziuko mugė yra kasmetinė Lietuvos folkloro mugė, rengiama kovo mėnesio pradžioje. Tai džiaugsminga Lietuvos liaudies meno ir rankdarbių šventė, kurios metu Vilniaus ir Kauno centrinėse gatvėse galima įsigyti unikalių, rankų darbo gardėsių ir suvenyrų.
Kasmet Kaziuko mugė skelbia žiemos pabaigą ir pavasario pradžią. Šventė vyksta Gedimino prospekte, Pilies gatvėje ir Rotušės aikštėje Vilniuje ir Laisvės prospekte Kaune. Kaziuko mugė nėra šių dienų kūrinys. Tai senovės Lietuvos etnografinės tradicijos aidas. Pasak istorinių šaltinių, pirmą kartą mugė buvo surengta XVI amžiuje. Šventės pavadinimas susijęs su senovės Šv. Princo Kazimiero kultu.
Senovės Lietuvoje žmonėms buvo duotas leidimas prekiauti centrinėje Vilniaus miesto gatvėje per Kaziuko kalendorinę šventę. Prekybininkai jautė didžiulę jų produkcijos paklausą, o gyventojai buvo patenkinti pasiūla ir kainomis. Kadangi abi pusės jautėsi patenkintos, šventė tapo gražia tradicija, kur svarbiausia ne tik didžiulis turgus, tačiau ir liaudies muzikos, juoko garsai, šokiai, pasirodymai ir tradicinės eitynės. Bene svarbiausias pirkinys mugėje – širdelės formos sausainiai, pavadinimu “Kaziuko širdis“, puošti gražiais piešiniais, vardais ar specialiais ženklais. Taip pat be galo svarbus pirkinys buvęs „barankų“ (trapučių) karoliai. Daugelis taip pat trokšta įsigyti gražiausių verbų ir rankų darbo įrankių, naudojamų kasdieninėje buityje.
Šiandien žmonės važiuoja į Kaziuko mugę ne nusipirkti kažko praktiško, bet veikiau kažko gražaus ir autentiško savo namams, atspindinčio Lietuvos dvasią ir kultūrą. Skamba neįtikėtinai, tačiau šventės tradicijos išliko per daug nepakitusios. Žmonės vis dar ieško verbų, tradicinių sausainių, mėgaujasi pasirodymais ir visa šventės dvasia.
Lietuvoje nėra nieko, kas prilygtų trijų dienų Kaziuko mugės šventei. Jei pavasario pradžioje netyčia atsidursite Vilniuje ar Kaune, nepraleiskite šios ypatingos progos apsilankyti nuostabioje mugėje, kur senosios tradicijos, nuoširdumas ir folkloras susijungia į vieną šaunų renginį.